Ciao Bambino, sorry arba IT-LT 2:0

                              


Iš pradžių buvo NORAS.

Norėjome sužaisti kuo geriau. Žinojom, kad italai stiprūs, vikrūs ir greiti bet mūsų gynėjai irgi ne pėsti – tuos, kuriuos bus sunku pagauti, norėjome atjungti prancūziškai.

Paskui atėjo REALYBĖ.

                             

Deja, teko nuryti kartėlį ir nuo ausų nusivalyti itališkus makaronus, kurių tą vakarą mums tikrai nepagailėjo.

„Ciao bambino, sorry“, – po mačo padėkojo italai ir nuėjo ėsti lazanijos bei gerti vyno.

Rungtynių pradžia buvo sunki – kaip ir pernai, mūsų vidurys priminė barankos skylę, nes nebuvo nei TomoG, nei Lino, kurie tą vakarą sukinėjo barankas ir, ko gero, garsiai pritarė pusbroliams Aliukams.

Kadangi bėda viena nevaikšto, mūsų pagrindinis gynybos ramstis Artūras atėjo su po anglo smūgio suskilusiais griaučiais.

Su tokia sveikata kovoti prieš greitus ir staigius italus, tai toks pats uždavinys, kaip mėginti išlikti sausam ant Klaipėdos molo myžant prieš vėją.

                             

Skaudantis šonkaulis taip pat nepadėjo Artūrui bent šiek tiek blaiviau mąstyti – jo surikiuotą gynybą italai perkando per pustrečios minutės. Nuo mažens futbolą žaidžiantys italai netruko pademonstruoti, kad kai futbolo aikštėje susitinka geras futbolininkas ir geras krepšininkas, visada laimi futbolininkas. Pro mūsų kairįjį kraštą pradėjo ristis tokio dydžio italų atakų bangos, kad gana greitai tapo aišku, jog nepakeitus gynybos taktikos įvartis bus tik laiko klausimas. Gynybos nepakeitėme, laikas praėjo, įvartis krito. 1:0.

Kiek vėliau gana netikėtai nuostabią progą išlyginti rezultatą turėjo kamuolį į skersinį pataikęs Dangis, bet abipusiu sutarimu šio epizodo išsamiau nekomentuosime. Ypač sutarėme neužsiminti, iš kokio atstumo Dangis pataikė į skersinį. Norinčiųjų pamėginti tai pakartoti lauksime sekmadieniais Tervurene nuo 19 val.

Antras įvartis krito dėsningai, bet gana kurioziškai, paskutinę pirmojo kėlinio minutę, kai, apakintas prožektorių, mūsų vartininkas, norėdamas numušti aukštai lėkusį kamuolį, kumščiu sugurino italui nosį. Italas paliko aikštę, po jo nusidriekė kraujo puta, visi rujojantys Ixell'io šunys pastatė ausis ir ėmė uosti orą. Tačiau jo kruvina auka pasiteisino – nuo jo galvos kamuolys atšoko į tinklą. 2:0.

Komandos strategas Linas, gavęs SOS SMS, nieko nelaukęs atlėkė iš paties Londono ir mikliai pakoregavo gynybą. Italai taip pat leido pasiganyti ir kitiems žaidėjams, žaidimas išsilygino ir, nors iniciatyva priklausė italams, antrasis kėlinys baigėsi be įvarčių.

Italai nuėjo daryti bunga bunga, lietuviai – toliau treniruotis.

Rz