Pažvelgus į praleistų įvarčių skaičių iš karto matosi, kad į komandą grįžo palaidūnas Artūras. Iš įmuštų įvarčių skaičiaus atrodytų, kad žaidė Domas, bet jis nežaidė.
Žinodami, kad estai pasistiprino kitoms komandoms nereikalingais, bet kamuolį valdančiais legionieriais, varžyboms nusiteikėm rimtai. Taip rimtai, kad 15 minutę Marius, teisingai norėdamas sukurti aštrią situaciją, taip paleido kamuolį iš kokių 35 m. atstumo, kad, visų nuostabai, jis nusileido vartininkui už nugaros į vartų tinklą. Tiek vyriškų glamonių Marius nebuvo patyręs nuo universiteto baigimo laikų. Šio momento istorinę svarbą dar labiau sustiprina tas faktas, kad Marius smūgiavo išeigine kaire koja. Galvojantiems, kad tai nėra sudėtinga, rekomenduoju pamėginti. Sveikinimai Mariui atidarius sąskaitą!
Kaip ir reikėjo tikėtis, estai savo puolimą grindė egzotiškais kamuolių mėtymais iš užribio (kai nuošalė nefiksuojama), nusviesdami jį iki pat vartininko aikštelės. Vienas iš keliolikos šių bandymų pavyko. Tam labai padėjo aikštės prožektoriai, apakinantys ir gynėjus, ir vartininką. 1:1.
Po pertraukos estus prispaudėme, bet kelių, kaip įsiveržti į jų baudos aikštelę ir smūgiuoti, rasti nepavyko. O dar ir Linas gavo traumą gynyboje, stengiantis apsiginti nuo eilinio ieties metiko bandymo įmesti kamuolį į vartus.
Suprasdamas, kad istoriniam pralaimėjimui estams laikas dar neatėjo, Linas, sukandęs dantis ir pamiršęs išsuktos kojos skausmą, grįžo į aikštelę, gavęs kamuolį prasimetė jį Beko stiliumi šalia trijų gynėjų ir, pusę sekundės aplenkęs savo persekiotojus, smūgiavo tiesiai į "devinkę". 2:1, estai nervingai rūko kampe.
Ar išsikapstėme iš duobės parodys kitos rungtynės su estų draugais suomiais.
Pranešimai
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą